Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmąją dieną Velykos būdavo švenčiamos namuose, tik vakare jaunimas susirinkdavo į būrį ir giedodavo. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius.Antroji Velykų diena – vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki...“Trečiąją Velykų dieną buvo laistomasi vandeniu. Tikėta, kad laistymasis pašalina visokias blogybes, lemia gerą derlių, sveikatą ir jaunystęKetvirtoji Velykų diena (kai kur trečioji) buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima dirbti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.Po savaitės nuo Velykų, būdavo švenčiamas Atvelykis